Mūsų tinklapyje yra naudojami slapukai, siekiant užtikrinti lankytojams spartesnį ir individualesnį naršymą. Naršydami mūsų tinklapyje, Jūs sutinkate su slapukų naudojimu. Sužinokite daugiau apie slapukus ir kaip juos panaikinti ar blokuoti.

Priskirti prie mėgstamiausių El. paštas Atsispausdinti ši puslapį

Po dviejų bankų bankrotų auditoriai tapo įtaresni

Vytautas V. Žeimantas

2013-05-07, Verslo žinios, Nr. 86(3949), 14 p.

Keli bankų bankrotai Lietuvoje paskatino auditorius peržiūrėti savo darbo principus. Audituodami bendrovių praėjusių metų rezultatus, auditoriai pradėjo reikalauti daugiau įrodymų, kad įmonės iš tikrųjų valdo vienokį ar kitokį turtą. Tai apsunkina kontrolę, tačiau daro ją patikimesnę.

Jurgita Kirvaitienė, Lietuvos auditorių rūmų (LAR) prezidentė, teigia, kad po „Snoro“ ir Ūkio banko bankrotų žiniasklaidoje pasirodė nemažai informacijos, vertusios abejoti žlugusių bankų vadovybės sąžiningumu.

„Auditoriams tai buvo savotiškas priminimas, jog audituodami jie privalo išlikti budrūs. Nors auditas atliekamas vadovaujantis prielaida, kad vadovybė ir už valdymą atsakingi asmenys yra sąžiningi ir elgiasi garbingai, vadovybės pareiškimai negali atstoti tinkamų audito įrodymų“, – apie audito praktikos pokyčius kalba p. Kirvaitienė.

Anot LAR prezidentės, savo darbe auditorius turi išlikti skeptiškas ir pripažinti, jog gali būti aplinkybių, dėl kurių finansinės ataskaitos yra reikšmingai iškreiptos.

Todėl surinktus audito įrodymus auditorius privalo vertinti kritiškai ir abejodamas, o audituojamos bendrovės turėtų atsižvelgti į šiuos auditoriaus profesinių standartų reikalavimus.

„Rinkoje sklando kalbos, kad audito bendrovės atsargiau vertina įmonių vadovybės pateikiamus įrodymus, reikalauja papildomo pagrindimo. Tačiau audituojant „Invaldą“ dėl to ypatingų pokyčių nebuvo, – teigia Raimondas Rajeckas, AB „Invalda“ vyriausiasis finansininkas, – kita vertus, daugiau dėmesio sulaukėme dėl vykstančio atskyrimo proceso ir dėl to, kad šiemet pagal patvirtintą planą tarptautinės finansinės atskaitomybės standartų ekspertai tikrino bendrovės ataskaitas“.  „Invaldos“ akcininkai patvirtino atskyrimo sąlygas, pagal kurias nuo „Invaldos“ bus atskirta turto dalis ir tuo pagrindu bus įsteigta nauja akcinė bendrovė „Invalda privatus kapitalas“.

Skeptiškesni

Saulius Bakas, UAB „Deloitte Lietuva“ vadovaujantysis partneris, teigia, kad  Lietuvoje po krizės, kaip ir kitose šalyse, tarp verslininkų jaučiama padidėjusi konkurencija. Verslo augimo perspektyvos lėtėja, įmonių likvidumui, anot p. Bako, įtaką daro nemažas likęs paskolų portfelis.

„Visos šios aplinkybės, taip pat įmonių sandoriai su susijusiomis šalimis ir akcininkais didina audito riziką ir verčia auditorius konservatyviau vertinti įmonių prognozes ir būti skeptiškesniems audito metu“, – aiškina p. Bakas.

UAB „Deloitte Lietuva“ vadovaujantysis partneris nurodo, kad įmonės neinvestuoja į vidaus kontrolės procesus, apskritai stinga dėmesio įmonių valdymo ir kontrolės procesams.

„Dėl to paskutiniu metu gali būti jaučiamas didesnis auditorių dėmesys ir logiška, kad daugiau laiko skiriama atlikti audito procedūroms“, – apie griežtesnį auditą kalba ir p. Bakas.

Ponia Kirvaitienė pažymi, kad po dviejų bankų bankrotų ypač suaktyvėjo bendravimas tarp komercinių bankų auditorių ir Lietuvos banko,  atsakingo už šių bankų veiklos priežiūrą. Tai auditoriai nurodo kaip teigiamą poslinkį, o rimtesnių pokyčių dar tik laukiame. Europos Taryba ir  Europos Parlamentas aktyviai svarsto pasiūlymus dėl audito teisinio reglamentavimo pakeitimų, kuriuos dar 2011 metų pabaigoje pateikė Europos Komisija.

Audrius Linartas, Audito ir apskaitos tarnybos direktorius, teigia, jog pokyčių nestinga ir šiuo metu. Neseniai plataus tarptautinio atgarsio sulaukė Nyderlandų Karalystėje priimtas įstatymas, kuris nustatė privalomą audito įmonių rotaciją ir griežčiau reglamentavo kai kurių ne audito paslaugų teikimą. Taip pat daug diskutuojama dėl Didžiosios Britanijos konkurencijos tarnybos išankstinių išvadų, kurios buvo paskelbtos atlikus audito rinkos koncentracijos tyrimą.

„Nors šie įvykiai tiesiogiai nesusiję su Lietuvos rinka, tačiau jie rodo, jog siekis keisti nusistovėjusią audito praktiką yra gana ryškus“, – teigia p. Linartas.

Laukia ateityje

Audito ir apskaitos tarnybos direktorius taip pat mini, kad daug pokyčių daugelis ekspertų sieja su šiuo metu visoje Europos Sąjungoje diskutuojamais audito direktyvos ir reglamento projektais. Jiems įsigaliojus gerokai sugriežtės viešojo intereso įmonių, kurioms priklauso ir bankai, audito priežiūra. Tačiau diskusijos dėl šių teisės aktų priėmimo dar nesibaigė.

Ponas Linartas taip pat primena, jog šiuo metu Seime svarstomas Audito įstatymo pakeitimo projektas, jį palaiminus Audito ir apskaitos tarnyba galėtų inicijuoti tyrimus, kai reikia nustatyti, ar auditorius arba audito įmonė auditą viešojo intereso įmonėse atliko pagal nustatytus reikalavimus.

Prisijunkite: