Mūsų tinklapyje yra naudojami slapukai, siekiant užtikrinti lankytojams spartesnį ir individualesnį naršymą. Naršydami mūsų tinklapyje, Jūs sutinkate su slapukų naudojimu. Sužinokite daugiau apie slapukus ir kaip juos panaikinti ar blokuoti.

Priskirti prie mėgstamiausių El. paštas Atsispausdinti ši puslapį

Deloitte tyrimas: Lietuvos absolventai versliausi ir pozityviausi Vidurio Europoje

Tarptautinė audito ir konsultacijų bendrovė Deloitte paskelbė tyrimo ataskaitą „Pirmieji žingsniai darbo rinkoje“, kurioje pateikiamos daugiau kaip 4 000  didžiųjų miestų verslo studentų ir absolventų nuomonės. Tyrime dalyvavo 11 Vidurio Europos šalių respondentai – Albanijos, Bulgarijos, Čekijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Rumunijos, Slovakijos, Slovėnijos ir Vengrijos.

Lietuvos ir Latvijos studentai yra gerokai didesni optimistiškesni už likusių devynių šalių atstovus. Nepaisant paplitusios nuomonės, vadinamosios Y kartos atstovai (gimę 1980-ųjų pabaigoje – 1990-ųjų pradžioje) nėra vienarūšė grupė, kurią vienija toks pat požiūris į darbą ir jo derinimą su asmeniniu gyvenimu.

Lietuviai versliausi

Svarbu atkreipti dėmesį, kad verslumo lygis Lietuvoje, ypač tarp jaunų žmonių, yra vienas didžiausių Europoje. Remiantis Pasaulinio verslumo tyrimo (Global Entrepreneurship Monitor) duomenimis, Lietuva pirmauja Europoje pagal naujai steigiamų verslų skaičių, o taip pat yra ir viena iš pirmaujančių šalių, turinčių daugiausia jaunų verslininkų.

Tokį lietuvių verslumą patvirtina ir Deloitte atliktas tyrimas – respondentai iš Lietuvos, Albanijos, Čekijos Respublikos ir Latvijos yra labiausiai patyrę pradėdami savo verslą. Daugiausia studentų iš Lietuvos (18 proc.), Latvijos (13 proc.)  ir Bulgarijos (9 proc.) atsakė, kad jie yra apsisprendę dėl savo ateities profesijos ir turi ambicijų steigti savo verslą, įvardydami tai kaip pagrindinį profesinės karjeros prioritetą.

„Daugelyje šalių nuosavas verslas yra alternatyva tradiciniam užimtumui. Lietuva turi vieną didžiausių jaunų akcininkų skaičių Europoje. Tai rodo didelį šalies augimo ir vystymosi potencialą; jauni žmonės turi novatoriškų verslo idėjų, drąsiai kuria naujus verslus“, sakė UAB „Deloitte Lietuva“ vadovaujantysis partneris Saulius Bakas.

Lietuvos studentai teigiamai vertina dabartinę ekonominę šalies būklę

Lietuvos studentai yra optimistiškiausi tarp visų 11 šalių respondentų. Į klausimą „Kaip Jūs vertinate dabartinę ekonominę padėtį savo šalyje“, net 24 proc. lietuvių ją įvertino gerai arba labai gerai. Kiek mažiau optimistiški lenkai (16 proc.) ir latviai (13 proc.).

Vertina aukštąjį mokslą

Ataskaitos rezultatai parodė, kad Lietuvos studentai pozityviau nei kitų šalių atstovai vertintina aukštąjį išsilavinimą. 70 proc. apklaustų studentų mano, kad jų fakulteto ir specializacijos absolventai yra patrauklūs darbdaviams. Optimistiškiausiai nusiteikę – studijuojantys ekonomiką, buhalteriją, vadybą ir rinkodarą. Didžioji dauguma studentų mano, kad darbdaviai vertina jų kvalifikaciją kaip aukštą arba labai aukštą. Toks teigiamas požiūris gali būti paaiškinamas bendru studentų įsitikinimu, kad dalyvavimas prestižinėje mokslo programoje užtikrins darbo vietą po studijų baigimo.

Tačiau jaunimo bedarbystės lygis Lietuvoje yra vienas aukščiausių Europoje ir tikriausia tai įtakoja net 50 proc. respondentų nuomonę, kad universitetai nepakankamai gerai parengia absolventus darbo paieškoms; net 43 proc. Lietuvos studentų lankė papildomus seminarus darbo paieškos tema.

Apklausa taip pat  atskleidė, kad studentai neskuba ruoštis ateičiai ir neturi tikslaus karjeros plano. Jie taip pat negalėjo identifikuoti, kiek laiko planuoja dirbti pirmoje darbovietėje. Tačiau didžioji dauguma (94 proc.) yra pasiryžę dirbti savo studijuojamos specializacijos sferoje.

Organizuoti ir komunikabilūs

Lietuvos studentai labai aukštai vertina savo gebėjimą efektyviai mokytis naujų dalykų (87 proc.), dirbti komandoje (83 proc.), organizuotumą (80 proc.) ir komunikabilumą (81 proc.).  Savo silpniausiomis kompetencijos sritimis studentai įvardijo verslumą, iniciatyvumą ir atsparumą stresui. Tačiau ieškodami darbo, savo bendrą kompetencijos lygį studentai vertiną geriau nei kitų kandidatų.

Lietuvos studentai yra linkę įgyti patirties daugiausia darbuose ar stažuotėse, susijusiose su savo specialybe, taip pat savanorystės projektuose.

Trečdalis respondentų dirbo savarankiškai arba dirbo sezoninius darbus. 15% respondentų, daugiausia moterys, dalyvauja studentų mainų programose, pavyzdžiui, Erasmus. Šis skaičius ganėtinai aukštas, lyginant su studentų dalyvavimu tarptautinėse stažuočių programose Europoje. Pusė apklaustų studentų tokias programas įvardijo kaip turinčias aukštą vertę įsidarbinant.

Karjeroje lietuviai ieško galimybių tobulėti ir kurti

Renkantis darbą, svarbiausiais kriterijais Lietuvos studentai įvardijo galimybę kurti, mokytis ir įgyti naujų įgūdžių (29 proc.) bei darbą įdomiuose ir įkvepiančiuose projektuose (17 proc.). Didelis atlyginimas (13%) užima trečiąją vietą pagal svarbą, o patrauklias mokymosi galimybes, lankstų darbo grafiką, saugumo jausmą ir galimybę susitikti su žmonėmis lietuviai nurodė kaip mažiausiai svarbius darbo vietos pasirinkimo kriterijus.

Įdomu tai, kad didelė dalis pagrindinių Vidurio Europos universitetų studentų ir absolventų linkę itin gerai vertinti savo gebėjimus, lygindami save su darbo rinkos konkurentais. Be to, jų atlygio lūkesčiai smarkiai viršija sumas, kurias regiono darbdaviai pasirengę mokėti naujiems darbuotojams. Kai kurių studentų finansiniai lūkesčiai gerokai didesni už jų šalyje mokamą vidutinį mėnesinį atlygį.

Dauguma studentų patvirtino, kad studijų metais atliko praktiką vienoje (25 proc.) arba dviejose (20 proc.) įmonėse. 82 proc. teigė, kad praktiką vertina teigiamai arba laiko ją gana naudinga iešiant darbo. Daugiau nei pusė (62 proc.) Lietuvos apklaustųjų studentų mano, kad praktika jiems suteikia galimybę profesionaliai tobulėti.

Anot studentų, populiariausi šaltiniai ieškant darbo yra įdarbinimo portalai (63 proc.)  ir darbdavių interneto svetainės (43 proc.). Darbo mugės ir socialinių tinklų paslaugos yra mažiausiai populiarios tarp Lietuvos studentų.

Tarp ieškančiųjų darbo ar stažuočių, daugiau nei pusė studentų kreipėsi į darbdavius nuo vieno iki šešių kartų. Šiuo atžvilgiu vyrai yra aktyvesni nei moterys. Įdomu pastebėti, kad jaunesni studentai yra tokie pat aktyvūs kaip ir jų vyresnieji kolegos ir labai gerai supranta profesinės patirties poreikį. Jie nelaukia paskutinių studijų metų, bet ieško galimybės derinti studijas su darbu.

Respondentai buvo paprašyti nurodyti svarbiausius kriterijus renkantis stažuotes. Dažniausi trys rodikliai buvo galimybė kurti, mokytis ir įgyti naujų įgūdžių (39 proc.), darbas su įdomiais ir įkvepiančiais projektais (15 proc.) ir galimybė įgyti profesinės patirties (13 proc.).

Tik 8 proc. Lietuvos respondentų, daugiausia vyrų, pasirengę atlikti praktiką be užmokesčio, bet dauguma studentų pageidautų už praktiką gauti atlygį. Moterys už mėnesio stažuotę tikisi gauti nuo 521 Lt iki 863 Lt, o vyrų lūkesčiai yra didesni, 867-1208 Lt.

Moterų atlyginimų lūkesčiai pirmojoje darbovietėje siekia 1212  Lt – 1554 Lt. Vyrai tikisi daugiau – 2070 Lt – 2244 Lt.
Tarptautinės kompanijos yra patraukliausi darbdaviai – net 42 proc. Lietuvos studentų rinktųsi tokias bendroves. Darbu didelėse Lietuvos bendrovėse domisi tik 7% studentų.

Ataskaita taip pat atskleidžia, kad gabiausiems Vidurio Europos regiono absolventams patraukliausi darbdavio privalumai nėra labai sunkiai pasiekiami. Pavyzdžiui, svarbiausi darbo pasirinkimo kriterijai yra galimybė nuolat tobulėti ir mokytis, o darbuotojo pripažinimas ir gerai atlikto darbo įvertinimas – geriausi būdai išlaikyti gabius darbuotojus.

Anot UAB „Deloitte Lietuva“ Personalo vadovės Aistės Lapinienės, tai bet kurio gero darbdavio savybės, jos dažnai ne mažiau svarbios nei didelis atlyginimas.

Remiantis ataskaita, šiandieniniai jaunuoliai ne mažiau nei ankstesnių kartų atstovai vertina darbą, tad sugriaunamas mitas, jog jie žymiai labiau domisi asmeniniu tobulėjimu ir laisvalaikiu. Pasirodo, jaunimas darbą laiko tokiu reikšmingu, kad dauguma respondentų, gavę patrauklų darbo pasiūlymą, sutiktų persikraustyti į kitą miestą ar net šalį. A. Lapinienės nuomone, toks pasirengimas migruoti gali padėti tarptautinėms korporacijoms užpildyti specialistų spragą, tačiau, kita vertus, reikia nepamiršti rizikos, jog gabūs žmonės gali išvykti iš Lietuvos“.

Apie tyrimą

Deloitte tyrimas „Pirmieji žingsniai darbo rinkoje“ – tai stambus tiriamasis projektas, kurio tikslas – nuodugniai išsiaiškinti Vidurio Europos studentų, netrukus tapsiančių darbo rinkos dalimi, gebėjimus, patirtį, požiūrį bei lūkesčius ir prisidėti prie pokyčių ateinančioms kartoms.

Pirmą kartą šis tyrimas buvo atliktas 2010 m. Lenkijoje,  2011 m. jame dalyvavo jau penkios Vidurio Europos šalys. Šiemet tyrimas apima 11 Vidurio Europos šalių; Lietuva jame dalyvauja pirmą kartą.

Tyrime daugiausia dėmesio skiriama kelioms šiuolaikiniams studentams aktualiausioms sritims; nuodugniai analizuojami jų požiūriai į darbą, ypač į svarbiausius faktorius, lemiančius konkretaus darbdavio pasirinkimą. Taip pat detaliai aiškinamasi, kaip studentai suvokia šiandieninės darbo rinkos siūlomas galimybes ir kaip, jų nuomone, universitetai bei darbdaviai galėtų efektyviau patenkinti jų lūkesčius.

Apsilankykite čia ir atsisiųskite tyrimo ataskaitos „Pirmieji žingsniai darbo rinkoje“ kopiją.

Paskutinį kartą atnaujinta: 

Prisijunkite: