Greenhouse gases: how can businesses prepare for its calculation and associated challenges?

Karščiausia vasara Europos istorijoje, vienas galingiausių uraganų Amerikos istorijoje Ian, dešimt kartų nei įprastai didesnės musoninės liūtys Pakistane, – tik kelios 2022 m. klimato kaitos sukeltos katastrofos. Klimato kaitos padariniai jau jaučiami visame pasaulyje ir žmonija vis geriau supranta aplinkosaugos svarbą. Nors iš pradžių šiltnamio efektu, sukeliančiu klimato kaitą, buvo labiausiai susirūpinę mokslininkai, laikui bėgant prie jų jungėsi aplinkosaugos aktyvistai, politikai ir galiausiai - verslas. Apie šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) skaičiavimą ir mažinimą verslo aplinkoje girdime vis dažniau: įmonės išsikelia ambicingus emisijų mažinimo tikslus ir apie tai aktyviai komunikuoja; bankai suteikia patrauklesnes finansavimo galimybes investuojant į aplinkai draugiškesnius sprendimus; valstybinės įmonės, atlikdamos viešuosius pirkimus, yra skatinamos įtraukti su tuo susijusius atrankos kriterijus ir kt. Pačių organizacijų noras sumažinti jų poveikį klimato kaitai, ir Europos sąjungos iškeltas tikslas iki 2030 m. sumažinti ŠESD emisijas 40 proc. (lyginant su 1990 m.) bei visuomenės spaudimas veikti tvariai skatina verslus peržiūrėti savo tvarumo iniciatyvas ir ieškoti efektyvių spendimų ŠESD mažinimui.

Rinkoje egzistuoja ne viena iniciatyva, vienijanti tvariai veikiančias organizacijas. „Mokslu pagrįstų tikslų“ iniciatyva (angl. Science Based Target Initiative – SBTi) yra vertinama visame pasaulyje, o prie jos jau pradėjo jungtis ir įmonės iš Lietuvos. Ji mobilizuoja privatųjį sektorių kovoje su klimato kaita ir padeda nusistatyti moksliškai pagrįstus emisijų mažinimo tikslus, kurie yra suderinti su pasauliniais klimato kaitos susitarimais. SBTi didelį dėmesį skiria emisijų mažinimui, įtraukiant tiekėjus: „Jeigu turite prie SBTi iniciatyvos prisijungusių klientų, jie tikėsis detalios informacijos apie jūsų įmonės išmetamas emisijas ir jų intensyvumą (pvz. emisijų kiekį, susidarantį gaminant prekę ar teikiant paslaugą), emisijų mažinimo tikslus ir iniciatyvas,“ – teigia Deloitte Rizikų valdymo departamento tvarumo projektų vadovė Indrė Kulikauskaitė. Pavyzdžiui, 2021 m. pabaigoje AB „Telia Lietuva“ prisijungė prie SBTi ir paskelbė sieksianti, kad per artimiausią dešimtmetį jos veikla taptų aplinkai neutrali, į tai įtraukiant ir tiekėjus. Taigi, tiekėjai, norintys dirbti su AB „Telia“, turės matuoti ir mažinti savo daromą poveikį aplinkai, įskaitant ir emisijas. Panašius tikslus tiekėjams Lietuvoje išsikelia vis daugiau įmonių, net ir nepriklausomai nuo to, ar jos yra prisijungusios prie tokių tarptautinių iniciatyvų kaip SBTi. „Nors dauguma Deloitte klientų, kuriems padedame apskaičiuoti emisijas ir parengti jų mažinimo strategiją, yra tarptautinės įmonės, Lietuvos verslui reikėtų nedelsti ir taip pat pradėti ieškoti būtų mažinti savo ŠESD emisijas" – sako Indrė.

Siekiant sumažinti savo organizacijos ŠESD emisijas (ar bet kokį kitą daromą poveikį aplinkai) svarbu pamatuoti poveikio mąstą bei suprasti jo šaltinį. Taigi, prieš užsibrėžiant tikslą mažinti emisijas, būtina žinoti, kiek emisijų yra išmetama į atmosferą dėl įmonės veiklos. Viena didžiausių problemų, su kuriomis susiduria įmonės, skaičiuodamos ŠESD emisijas – duomenų trūkumas. Tik 3% Deloitte apklaustų vartojimo prekes gaminančių įmonių atstovų teigė, kad jų tvarumo duomenys yra tokie pat tikslūs ir patikrinami kaip ir jų finansiniai duomenys. Boston Consulting Group atliktos apklausos duomenimis, įmonių emisijų skaičiavimai yra tik 60-70% tikslūs. „Neturint duomenų, reikalingų ŠESD emisijų apskaičiavimui, tenka remtis prielaidomis. Kuo anksčiau verslas pradės ruoštis ŠESD emisijų skaičiavimui ir atliks namų darbus – tuo tiksliau bus apskaičiuotos ŠESD emisijos ir ateityje nereikės daryti perskaičiavimų. Taip pat, tikslūs skaičiavimai leidžia geriau įvertinti emisijų mažinimo priemonių veiksmingumą“ – teigia Indrė.

Deloitte dalinasi penkiais patarimais, kurie padės užtikrinti, kad organizacijų emisijų skaičiavimai būtų tikslūs, o ne grįsti prielaidomis.

Pasirinkite emisijų skaičiavimo sritis

ŠESD emisijos apima tiesiogines ir netiesiogines organizacijos emisijas. Pirmosios srities emisijos (angl. Scope 1) susidaro iš įmonei priklausančių ar jos kontroliuojamų šaltinių, pvz. kuro, kurį sunaudojo įmonės automobiliai. Antrosios srities emisijos (angl. Scope 2) susidaro dėl įmonės vartojamų paslaugų, pvz. perkamos elektros energijos. Trečiosios srities emisijos (angl. Scope 3) apima šaltinius, kurie nepriklauso įmonei, pvz. kitos perkamos prekės ir paslaugos, verslo kelionės, darbuotojų kelionės į darbą ir pan. Norint tiksliai žinoti organizacijos emisijų kiekį ir šaltinius, apskaičiuoti reikėtų visas sritis, ypač įmonėms, veikiančioms finansinių paslaugų, nekilnojamojo turto, statybų, žemės ūkio sektoriuose, kur trečioji sritis įprastai sudaro didžiąją dalį emisijų. „Dažniausiai įmonės pirmiausiai pačios apskaičiuoja 1 ir 2 srities emisijas. Tuo tarpu apskaičiuoti 3 srities emisijas yra sudėtingiau, nes sritis apima net 15 emisijų šaltinių kategorijų, sudėtingesnė yra ir skaičiavimo metodologija. Dėl to įmonės neretai pagalbos kreipiasi į ŠESD skaičiavimo specialistus,“ – pastebi Deloitte Rizikų valdymo departamento direktorius Gediminas Minkus.

Identifikuokite ŠESD šaltinius, atsižvelgiant į organizacijos veiklą ir struktūrą

Nepriklausomai nuo to, kurios srities emisijas norite apskaičiuoti, svarbu aiškiai apibrėžti įmonės struktūrą, įskaitant įmonės grupių sąveiką tarpusavyje (pvz. patalpų subnuomą, įsigytų prekių perpardavimą, suteiktas paslaugas ir kt.), franšizių veiklą. Tuomet identifikuokite galimus ŠESD šaltinius įmonėje – naudojamus energijos tipus (pvz. elektra, dujos, degalų rūšys), panaudotas medžiagas, atliekų ir vandens tvarkymą, taip pat perkamas paslaugas (pvz. transportavimas, statybos darbai). Skaičiuojant emisijas svarbu atskirti nuosavus ir nuomojamus objektus, pvz. transporto priemones ar patalpas.

Nustatykite duomenų rinkimo procesą

Kaip ir kiekviename projekte, atliekant ŠESD emisijų skaičiavimus yra svarbu pasiskirstyti užduotimis. Paskirkite organizacijoje žmones, kurie bus atsakingi už atskiras ŠESD skaičiavimo sritis, bei informuokite juos, kokie duomenys bus būtini. Šie kolegos turėtų įvertinti duomenų prieinamumą ir, esant poreikiui, keisti duomenų rinkimo procesą. Pavyzdžiui, kolega, atsakingas už verslo keliones, turėtų užtikrinti, kad organizacija seka ne tik su kelionėmis susijusias išlaidas, bet ir turi duomenis apie kelionių kryptis, keliavimo būdą bei nakvynių skaičių.

Užtikrinkite, kad turite informaciją, apie suvartojamą energiją

Skaičiuojant 1 ir 2 srities emisijas, yra būtina turėti informaciją apie sunaudojamą energiją – elektros, šilumos, degalų kiekius ir kt. Nors emisijas galima apskaičiuoti remiantis patirtomis išlaidomis, skaičiavimai yra tikslesni, kai yra žinomas faktinis energijos suvartojimas (elektros ar šilumos kilovatvalandės, sunaudoto kuro litrai ir t.t.). Jeigu emisijos apskaičiuojamos remiantis tik išlaidomis, gautas rezultatas gali būti netikslus dėl kainų svyravimų ar papildomų paslaugų, įtrauktų į sąskaitą. „Deja, bet didelė dalis įmonių nežino, kiek energijos sunaudojo, o tik kiek su tuo susijusių išlaidų patyrė. Ši problema ypač aktuali tuomet, kai patalpos yra nuomojamos, o sąskaitose už komunalines paslaugas pateikiama tik išlaidų suma. Tokiu atveju reikėtų informuoti nuomotojus, kad ateityje norite gauti duomenis apie faktinį energijos suvartojimą,“ – pataria I. Kulikauskaitė.

Bendradarbiaukite su tiekėjais

Skaičiuojant emisijas, didelė dalis duomenų yra gaunama iš tiekėjų. Patikrinkite, galbūt jūsų tiekėjai gali pateikti informaciją apie emisijas, susidarančias dėl jų prekių ar paslaugų įsigijimo. O jeigu rezultatų tikslumui užtikrinti yra reikalingi papildomi duomenys, pvz. jums reikia žinoti ne tik perkamų pakavimo priemonių (pvz. kartotinių dėžių, pakavimo plėvelės) kiekius, bet ir svorį– informuokite apie tai tiekėjus kuo anksčiau. Neretai tiekėjai šią informaciją gali nesunkiai pateikti.

Praėjusią savaitę Europos Parlamentas patvirtino naują tvarumo ataskaitų teikimo direktyvą (Corporate Social Responsibility Directive, CSRD), kuria įpareigojo dideles įmones skelbti tvarumo ataskaitas pagal nustatytus standartus. Nors standartai dar nėra patvirtinti, numatoma, kad poveikis klimato kaitai bus itin svarbus aspektas. Dėl įsigaliojusios direktyvos, klientų požiūrio ar geresnių finansavimo galimybių, verslas bus įpareigotas skaičiuosi savo emisijas. Atlikus kelis paruošiamuosius žingsnius, galima užtikrinti, kad ateityje emisijų skaičiavimas organizacijoje bus tikslus.