Mūsų tinklapyje yra naudojami slapukai, siekiant užtikrinti lankytojams spartesnį ir individualesnį naršymą. Naršydami mūsų tinklapyje, Jūs sutinkate su slapukų naudojimu. Sužinokite daugiau apie slapukus ir kaip juos panaikinti ar blokuoti.

Priskirti prie mėgstamiausių El. paštas Atsispausdinti ši puslapį

Susijungimų ir įsigijimų rinkoje bunda pavasaris

Virginija Žygienė
2010 m. vasario 17 d., Verslo žinios, Nr. 31, 10 p.

"Deloitte" Finansų konsultacijų departamento vadovo Lino Galvelės komentaras

Lietuvos ir pasaulio bendrovių susijungimų ir įsigijimų (angl. mergers and acquisitions, M&A) pernykštę rinką specialistai apibūdina kaip gūdžią šaltą žiemą, kai bet koks veiksmas buvo atliekamas daugiau iš būtinybės, siekiant išgyventi, o ne plėstis. Šiemet tikimasi kur kas daugiau sandorių, nes pirkėjų ir pardavėjų lūkesčiai suartėjo.

Jau šių metų pradžioje Lietuvos rinkoje pastebimi tam tikri atsigavimo ženklai: akcijas biržoje pradėjo kotiruoti „Linas Agro Group“, vietos rinką netrukus pasieks Europos investicijų fondo finansuojami privataus kapitalo fondų pinigai, Vilniaus miesto savivaldybė neatsisako planų šiemet parduoti jai priklausančių įmonių akcijas, o po ilgos pertraukos įdomių pirkinių aktyviau pradėjo žvalgytis ir vietiniai instituciniai bei privatūs investuotojai.

„Tiek pirkėjų, tiek pardavėjų lūkesčiai darosi daug panašesni. Jau tam tikri dalykai vyksta ir dabar ir, jei kokių kardinalių pokyčių pasaulinėje ir Lietuvos ekonomikoje nebus, aš laukčiau, kad sandorių daugės“, – teigia Darius Šulnis, investicijų bendrovės „Invalda“ prezidentas ir vienas iš akcininkų.

Anot jo, dalis pardavėjų, kurie sunkiai susitvarkė su įvykusiais pokyčiais, tiesiog realiau dabar vertina esamą padėtį ir pasirengę parduoti įmonę gerokai pigiau nei anksčiau. Be to, rinkoje yra didelių įsipareigojimų slegiamų bendrovių, kurias valdant dalyvauja ir bankas, joms ieškoma potencialaus pirkėjo. Tačiau stiprius balansus turinčioms įmonėms dabar yra geras laikas įsigyti konkurentų už gerą kainą.

Skirmantas Miliauskas, AB „Finasta Corporate Finance“ direktorius, sako: „Nors atotrūkis tarp pirkėjų ir pardavėjų lūkesčių vis dar yra, jis bent jau pasidarė logiškai paaiškinamas ir spręstinas naudojant įvairias finansavimo bei sandorio vykdymo schemas. Kainų lūkesčiai krito 30–60%.“

Jo nuomone, 2010-ieji taps atsigavimo metais, o atsigavimą turėtų paskatinti ir sąlyginai švelnėjanti bankų skolinimo politika, padidėjęs laisvų pinigų kiekis rinkoje ir aktyvėjanti privataus kapitalo fondų veikla.

Elijus Burgis, advokatų kontoros „Raidla Lejins & Norcous“ partneris, nėra taip optimistiškai nusiteikęs: „Nors 2009 m. pabaigoje pasaulinėje įmonių M&A rinkoje pastebėtas pagyvėjimas, didelio tokių sandorių atsigavimo 2010 m. nesitikėtume. Makroekonomikos atsitiesimas planuojamas tik 2011 m., o įmonių M&A rinkos augimas atsilieka nuo bendrų makroekonomikos tendencijų.“

Pasak jo, rinką išjudintų naujų investuotojų atsiradimas, ypač iš užsienio, tačiau tam būtina, kad Lietuvoje nusistovėtų mokesčių sistema ir atsirastų aiškumo dėl tolesnės mokestinės politikos, baigtųsi spekuliacijos dėl galimo lito devalvavimo. M&A rinkos atsigavimą taip pat paskatintų aktyvesni bankų perimto turto pardavimai.

Linas Galvelė, „Delloite Lietuva“ Finansų konsultacijų departamento vadovas, viliasi daugiau sandorių sulaukti II pusm.: „Daugelis investicinių bankų šį pavasarį rengiasi pradėti įmonių pardavimo procesus, kurie įsibėgės ir, tikėkimės, įvyks II pusm. Taip pat gerėjančios ekonominės prognozės ir ekonomistų deklaruojamas krizės dugnas turėtų paskatinti užsienio investuotojus ir privataus kapitalo fondus vėl įtraukti Lietuvą į investicijų paieškos žemėlapį.“

Pirkėjų metas

Anot specialistų, 2007–2008 m. buvo palankūs pardavėjams, o pernykščiai ir 2010 m. – pirkėjams. „2008 m. pabaigoje pirkėjų ieškojo beveik ketvirtadalis bendrovių, o 2009 m. pabaigoje – mažiau nei dešimtadalis. Net ir tos įmonės, kurios patyrė finansinių sunkumų, stengėsi išsilaikyti versle ir ieškoti kitų gelbėjimosi iš krizės variantų“, – kalba p. Burgis ir mini, kad ekonomikos nuosmukio metu dominuojantys pirkėjai dažnai diktuoja, kokiomis sąlygomis ir už kokią kainą yra pasiryžę pirkti verslą, o finansinių sunkumų prispaustam pardavėjui belieka sutikti. Krizės metu pirkėjų pusėje M&A rinkoje vyrauja strateginiai investuotojai.

Ponas Miliauskas piešia tokį tipinio pirkėjo portretą: privatus investuotojas, dažniausiai sėkmingai pardavęs verslą per patį piką ir galintis numatomam sandoriui šalia bankinių lėšų skirti nemažą asmeninio kapitalo dalį, arba didelė įmonė (įmonių grupė), sukaupusi lėšų patraukliems, sąlyginai nebrangiems taikiniams. Privatus investuotojas dažniausiai žiūri į panašaus verslo modelio projektus, įmonių grupės ieško vertikalios ar horizontalios integracijos galimybių ar sinergijos efekto.

Priežastys ir kaina

2009 m. pabaigoje „Raidla Lejins & Norcous“ kartu su „Evli“ atliktas tyrimas parodė, kad sunkmečiu net 50% įmonių neatmestų galimybės įsigyti ar susijungti su konkurentu. Kitas motyvas – galimybė pigiai ir sąlyginai greitai įsigyti verslą. „Pagrindinė sandorių motyvacija yra galimybė už patrauklią kainą įsigyti įmonę, sustiprinančią turimo verslo padėtį rinkoje, arba „perliukų ieškojimas“, kai dėl vienų ar kitų priežasčių atsiranda galimybė pigiai įsigyti verslą, kuris turi potencialą augti, tačiau tam reikia lėšų ir (ar) patirties, kurios dabartiniai akcininkai neturi“, – nurodo p. Galvelė.

Ponas Miliauskas pažymi, kad vien dėl sumažėjusio bankų finansavimo santykinai padidėjo pirkėjo mokama nuosavų lėšų dalis (nuo 20–30% 2007 m. iki maždaug 50% visos sandorio sumos 2009–2010 m.), be to, pagausėjo akcininkų konfliktų nulemtų sandorių, kai savininkai dažniausiai išperka vienas kitą, o kontroliuojančios verslo grupės nusimeta nepagrindinius verslus. Tačiau bet kokiu atveju šiandien dažniausiai perkama gerai pažįstama rinka ir vengiama eiti į naujas rinkas ar mažai išnagrinėtas verslo šakas, sako jis.

„Didžioji dalis sandorių sąlyginai yra nedideli, atliekami iš pirkėjo lėšų, naudojant antrinio kreditavimo (angl. mezzanine) finansavimą ir beveik be bankų finansavimo, nors išimčių yra. Bankai pasirengę finansuoti perspektyvius sandorius, kuriuose akcininkai iš savo lėšų dengia nemažą dalį (iki 50%) sandorio vertės“, – sako p. Galvelė ir nurodo, kad padaugėjo sandorių, kurie vyksta išvis be finansavimo, kai įmonių akcijos yra perimamos už skolas (arba pačios įmonės, arba jos akcininkų skolos kituose versluose).

Ponas Burgis mini, kad paprastai parduodant „krizinius“ verslus būdingas mažesnis formalumas, trumpesni terminai ir paprastesnės struktūros.

Sektoriai

Pernai didžiausias M&A aktyvumas buvo žiniasklaidos, finansų, energetikos ir mažmeninės prekybos sektoriuose, o tarp įdomesnių sandorių – „Lietuvos ryto“, banko „Finasta“, knygynų tinklo „Alma litera“, žaislų didmenininko „Voira“, ŽŪB „Draugas“ ir TEO LT pirkinys „Interdata“. Specialistai mini tendenciją, kad sandorių dydžiai mažėja ir jie tampa vietiniai, t. y. neįdomūs užsienio investuotojams.

Anot p. Burgio, krizės metu daugiausia sandorių pasitaiko tuose sektoriuose, kurie nuo sunkmečio nukentėjo mažiausiai, ir tuose, kuriems krizė smogė skaudžiausiai. Todėl patraukliausios yra įmonės, veikiančios mažmeninės prekybos, infrastruktūros, energetikos, telekomunikacijų, žemės ūkio, farmacijos ir kituose sektoriuose. „Dėl finansinių šaltinių stokos ir dažnos būtinybės įmonėms įsigyti naudoti nuosavą kapitalą, darosi sunku įsigyti didelių ir brangiai kainuojančių įmonių. Todėl patrauklesnės yra smulkiojo ir vidutinio verslo bendrovės“, – sako jis.

Straipsnį taip pat galite skaityti "Verslo žiniose".

Kontaktai

Pavardė:
Linas Galvelė
Organizacija
Deloitte
Pareigos:
Finansų ir verslo konsultacijų departamento direktorius
Telefono numeris:
+370 5 255 3000
El. paštas
lgalvele@deloittece.com
Prisijunkite: