Mūsų tinklapyje yra naudojami slapukai, siekiant užtikrinti lankytojams spartesnį ir individualesnį naršymą. Naršydami mūsų tinklapyje, Jūs sutinkate su slapukų naudojimu. Sužinokite daugiau apie slapukus ir kaip juos panaikinti ar blokuoti.

Priskirti prie mėgstamiausių El. paštas Atsispausdinti ši puslapį

Verslo klimatas ir privataus kapitalo rinka Lietuvoje

Linas Galvelė
2010 02 01, MarketNews.lt, Savaitės interviu

MarketNews.lt: Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, šalis po truputį išlipa iš recesijos liūno. Kaip įvertintumėte verslo klimatą bei perspektyvas Baltijos šalyse ir ypač Lietuvoje? Kurie sektoriai turi geresnes, kurie – blogesnes perspektyvas?

L. Galvelė: Verslo klimatas Vidurio Europos valstybėse, remiantis „Deloitte“ rengiama apžvalga „Business Sentiment Index“, gerėja. Tai ypač jaučiama didesnėse regiono ekonomikose – Lenkijoje, Čekijoje, Vengrijoje ir Rumunijoje. Verslo klimatas Baltijos šalyse taipogi rodo tam tikrus atšilimo ženklus, tačiau juos jaučia ne visi sektoriai. Ekonomistai džiaugiasi, kad statistiniai rodikliai rodo Lietuvos ekonomikos stabilizavimąsi ir galima tikėtis pozityvių pokyčių 2010 metais.

Pagrindiniai „atšilimo šaukliai“ yra gamybininkai, orientuoti į eksportą, kurių veiklos apimtis lemia eksporto rinkų atsigavimas. Per paskutinį ketvirtį teigiamas eksporto augimas užfiksuotas medienos ir popieriaus, baldų ir plastiko/gumos gamintojų gretose. Juos sparčiai vejasi chemijos pramonė.

Kita vertus, tikėtina, kad vidaus vartojimas šiais metais vis dar mažės, taigi gamybos ir prekybos sektoriuose orientuotuose į vidaus rinką ženklaus pagerėjimo nenusimato. Didelis nedarbo lygis ir perkamosios galios mažėjimas bus jaučiamas visus 2010 metus.

Užsienio investuotojų ir privataus kapitalo fondų akimis žiūrint, teigiami postūmiai rinkoje tikėtini, kai atsiras bendras sutarimas, kad ekonominė situacija ženkliai neblogės, bus tikėtinas stabilumas mokestinėje politikoje ir bus užmirštas lito devalvacijos baubas.

MarketNews.lt: Vienas pagrindinių sunkumų, susijusių su dabartine krize, yra ribotos įmonių skolinimosi galimybės. Kaip Jūs įvertintumėte Lietuvos bendrovių finansavimo padėtį, riziką bei bankų vaidmenį? Kaip gali ši finansavimo rizika atsiliepti Lietuvos ūkio atsigavimui?

L. Galvelė: Verslas skundžiasi finansavimo trūkumu ir kaltina finansinį sektorių stabdant ekonomikos atsigavimą. Savo ruožtu bankai teigia, kad didžioji dalis įmonių nori skolintis apyvartinėms lėšoms ir „skylių kamšymui“, o ne naujų perspektyvių projektų finansavimui ar veiklos apimčių plėtrai, kas bankams nėra priimtina. Taigi, kol šis uždaras ratas tęsis, tikėtis ženklių pokyčių bankų skolinimo politikoje tikėtis nevertėtų.

MarketNews.lt: Praėjusią savaitę pasklido naujiena, jog britų privataus kapitalo vystymo bendrovė „BC Partners“ ketina pritraukti 5,8 mlrd. eurų investicijų naujiems projektams. Panašu, kad privataus kapitalo sektorius irgi atsigauna? Kaip vertintumėte dabartinę privataus kapitalo rinkos padėtį ir perspektyvas Lietuvoje?

L. Galvelė: Privataus kapitalo fondai per pastaruosius pusantrų metų didžiausią savo laiko ir energijos skyrė turimų portfelių/įmonių valdymui, o ne naujiems įsigijimams, tačiau ši tendencija jau keičiasi ir daugelis fondų, investuojančių Vidurio Europoje, šiais metais ruošiasi aktyviai ieškoti naujų investicijų. Daugelis didžiųjų fondų turi didelius kiekius neinvestuotų lėšų, kurios skaičiuojamos milijardais eurų, ir jos anksčiau ar vėliau pasieks rinką, tačiau tikėtis, kad artimiausiu metu didieji fondai puls investuoti į Lietuvos įmones, nereikėtų. Daugelis fondų net nesvarsto sandorių, kurių vertė yra mažesnė nei 100 mln. eurų, o tokių sandorių Baltijos šalyse – nedaug.

Rinkoje yra daug mažų ir vidutinių privataus kapitalo fondų, kurie taipogi dairosi investicijų Vidurio Europos regione ir konkuruoja dėl sandorių, kurių vertės yra mažesnės nei 10 mln. eurų. Tokių sandorių Baltijos šalių rinkoje tikrai atsiranda. Dalis fondų aktyviai ruošiasi konkrečių sektorių konsolidavimui ir aktyviai ieško įmonių papildančių jau turimą portfelį, siekiant sinergijos ir valdomų įmonių konkurencinės padėties sustiprinimo.

Taigi šiais metais tikrai matysime bent kelis privataus kapitalo fondų sandorius Baltijos šalyse (naujų įsigijimų arba investicijų pardavimo strateginiams ar kitiems finansiniams investuotojams).

MarketNews.lt: Ar pritariate teiginiui, kad privatiems Lietuvos investuotojams privataus kapitalo fondų pasaulis yra sunkiai pasiekiamas? Ar tai labiau susiję su pasiūla, paklausa ar įstatymine tvarka?

L. Galvelė: Kaip ir kiekviena istorija, ši turi dvi puses. Privatiems investuotojams sunku patekti į didžiuosius fondus – daugelis tarptautinių fondų nepriima smulkiųjų investuotojų, kurie nori į fondą įdėti kelis milijonus eurų. Tačiau šiuo metu Lietuvoje ne viena iniciatyvi komanda bando pritraukti investuotojų į naujai kuriamus sąlyginai nedidelius privataus kapitalo fondus, tačiau jiems tikrai nelengva. Taigi, gal problema yra pačiuose investuotojuose – jie nepasirengę atiduoti savo pinigų privataus kapitalo fondams?

Atsakymas paprastas – kiekvienas investuotojas veikia savo rizikos tolerancijos ir galimybių ribose. Investuotojai vertina naujų fondų valdytojų galimybę uždirbti reikalaujamą grąžą, analizuoja fondo ir/ar valdytojų veiklos istoriją ir tik tada sprendžia dėl savo pinigų patikėjimo vietiniam privataus kapitalo fondui. Dažnai šis sprendimas būna naujai kuriamo fondo nenaudai.

Nemanau, kad įstatyminė tvarka labai ženkliai lemia fondų kūrimą ir prieinamumą, kadangi didžioji dalis fondų yra registruojami tai veiklai patogiose jurisdikcijose ir neapriboja savęs šalimi, iš kuriuos kilę ar kurioje gyvena fondo iniciatoriai ar pagrindiniai investuotojai.

Visą interviu galite skaityti internetiniame rinkos naujienų portale MarketNews.lt.

Kontaktai

Pavardė:
Linas Galvelė
Organizacija
Deloitte
Pareigos:
Finansų ir verslo konsultacijų departamento direktorius
Telefono numeris:
+370 5 255 3000
El. paštas
lgalvele@deloittece.com
Prisijunkite: