Mūsų tinklapyje yra naudojami slapukai, siekiant užtikrinti lankytojams spartesnį ir individualesnį naršymą. Naršydami mūsų tinklapyje, Jūs sutinkate su slapukų naudojimu. Sužinokite daugiau apie slapukus ir kaip juos panaikinti ar blokuoti.

Priskirti prie mėgstamiausių El. paštas Atsispausdinti ši puslapį

Privataus kapitalo rinka rodo atsigavimo ženklų

Ernestas Naprys
2009 08 18, Verslo žinios, Nr. 156, 11p.

"Deloitte" Finansų konsultacijų departamento vadovo Lino Galvelės komentaras

Vidurio ir Rytų Europos regione veikiančių privataus kapitalo valdymo ekspertų optimizmas didėja, o tai vienas iš įmonių įsigijimų ir susijungimų rinkos atsigavimo požymių. Laukdami daugiau investuotojų pinigų, fondų valdytojai šiemet ketina daugiau pirkti nei parduoti.

Tarptautinės audito ir verslo konsultacijų bendrovės „Deloitte“ kas pusmetį sudaromas Vidurio Europos privataus kapitalo (PK, angl. private equity) pasitikėjimo indeksas nuo buvusių žemumų šiemet I pusm. paaugo 30 punktų ir siekė 78. Tai atspindi didėjantį privataus kapitalo valdymo specialistų optimizmą, nors jų lūkesčiai tebėra mažesni nei 2003 m. I pusm., kai įvertinus rinkos dalyvių optimizmą nustatyta bazinė 100 punktų rodiklio vertė.

„Šalių vyriausybės ir centriniai bankai ėmėsi aktyvių veiksmų gaivinti ekonomiką ir, nors dar anksti kalbėti apie fundamentalius pasikeitimus, sujudimai akcijų rinkose rodo, kad šios pastangos grąžina pasitikėjimą, – teigia Linas Galvelė, UAB „Deloitte Lietuva“ Finansų konsultacijų departamento vadovas. – Nepaisant rinkoje vykstančių sandorių mažo skaičiaus ir menkos kreditavimo pasiūlos, investuotojai pradeda iš naujo vertinti investavimo galimybes.“

Emilis Kašauskas, investicinio banko „Gild Bankers“ projektų vadovas, tikina, kad pasiekus „dugną“ ar jam artėjant, finansiniai investuotojai tampa aktyvesni. Mat PK fondų investavimo strategija yra ilgalaikė, todėl jiems dabar aukso amžius, jei tik fondai turi pinigų.

„2008 m. pabaigoje ir šių metų pradžioje joks finansinis investuotojas negalėjo įvertinti, koks bus krizės mastas, todėl įsigijimai buvo sustoję. Dabar ekonominė padėtis nėra gera, tačiau ji stabilizavosi ir pradeda rodyti gerėjimo ženklų – jau galima įvertinti įmonių perspektyvas ir atitinkamai siūlyti kainas, bandyti pirkti“, – tikina p. Kašauskas ir priduria, kad fondams surinkti pinigų šiuo metu vis dar nėra lengva.

Daugiau pirks

76% PK rinkos dalyvių šiemet Vidurio ir Rytų Europoje (VRE) tikisi daugiau nupirkti nei parduoti, o didesnius pardavimus tenumato 11% apklaustųjų. Pernai II pusm. investicijas didinti ketino 66% tyrimo dalyvių. Be to, daugiausia laiko ir pastangų finansiniai investuotojai numato skirti naujų pirkinių paieškai (54% apklaustųjų), į turimo portfelio priežiūrą koncentruosis 43% dalyvių, o investicijoms parduoti daugiausia dėmesio skirti tenumato 3% respondentų.

„Regione pirkimų turi daugėti, kadangi sandoriai buvo praktiškai sustoję, – tikina „Gild bankers“ atstovas. – Tačiau Baltijos šalims šiuo atžvilgiu labai trukdo makroekonominė padėtis, linksniuojama devalvacija – tai atbaido net ir pirkinį nusižiūrėjusius PK fondus.“

Daugiausia dėmesio PK valdymo specialistai numato skirti Čekijai, Slovakijai, Vengrijai ir Lenkijai – jas „Deloitte“ nurodė 79% apklaustųjų. O Baltijos šalims daugiausia dėmesio teskirs 3% rinkos dalyvių, rodo tyrimas.

Anot p. Kašausko, Baltijos šalys nublanksta prieš gerokai didesnes kaimynines Vidurio Europos ekonomikas, kuriose įmonės stambesnės ir patrauklesnės. Daugiau dėmesio Lietuvoje, anot jo, galėt sulaukti tos įmonės, kurios, siekiant sinergijos, taptų „papildomomis investicijomis perleidžiant didesnes įmonės užsienyje“.

„Finansinių investuotojų Baltijos šalyse pastaruoju metu nebuvo ir kol kas nematyti. Visi sandoriai buvo tarp vietinių ar užsienio strateginių investuotojų“, – tikina jis.

Pokyčių nesitiki

Dauguma PK rinkos dalyvių tikisi, kad šiemet nei skolinimosi sąlygos, nei sandorių dydžiai, nei aktyvumas rinkoje, nei investicijų grąža rinkoje nekis. Tiesa, palyginti su praėjusia apklausa, optimistų šiose kategorijose padaugėjo, o pesimistų atitinkamai sumažėjo. Daugiau nei pusė (51%) apklaustųjų tebelaukia, kad ekonominė VRE padėtis blogės, tačiau 2008 m. IV ketv. tokių buvo 92%.

„Aukštos kokybės turtas, nešamas ir antros privatizacijų bangos, tebeplūsta į rinką, o jo kaina, palyginti su analogais Vakarų Europoje, yra patraukli“, – tikina p. Galvelė. – Aišku, nors lūkesčiai ir išlieka stabilūs, apie visišką PK rinkos atsigavimą kalbėti dar anksti.“

Pirmiausia – planas

Neretai rizikos kapitalo fondų ar net ir bankų slenkstį minančių bendrovių vadovai ir akcininkai neturi verslo plano, kaip įmonė veiks artimiausią pusmetį, pažymi Danielis Kličmanas, UAB „SEB Venture Capital“ projektų vadovas.

„Jeigu neturi plano, neturi nieko. Jei supranti, kad įmonės vertė yra mažesnė nei skolos, tai bet kuriuo atveju reikia plano, kad, pavyzdžiui, nuėjus pas potencialius investuotojus ir bankininkus galima būtų pasakyti: nurašykite pusę skolų, aš pritrauksiu investuotoją, įdėsiu papildomą milijoną litų, tuomet važiuosime toliau, nes turime gerą klientų bazę, – į PK kapitalą pretenduojančių įmonių atstovus moko p. Kličmanas. – Mes, kaip finansiniai investuotojai, negalime nuspręsti vietoj akcininkų ir vadovų, ką jiems daryti.“

„Gild bankers“ atstovas pažymi, kad, nors PK fondai turi įgūdžių įvertinti riziką, nėra taip, kad jie jos nori „be proto daug“. Mieliau finansiniai investuotojai, anot jo, rinksis finansiškai sveikas, pelningas įmones, turinčias potencialo krizę pergyventi palyginti neskausmingai ir augti. Tokie „ramesni“ sektoriai – komunalinės paslaugos, energetika, pirmo būtinumo prekių gamyba, prekyba.

Straipsnį taip pat galite skaityti "Verslo žiniose".

Kontaktai

Pavardė:
Linas Galvelė
Organizacija
Deloitte
Pareigos:
Finansų ir verslo konsultacijų departamento direktorius
Telefono numeris:
+370 5 255 3000
El. paštas
lgalvele@deloittece.com
Prisijunkite: