Mūsų tinklapyje yra naudojami slapukai, siekiant užtikrinti lankytojams spartesnį ir individualesnį naršymą. Naršydami mūsų tinklapyje, Jūs sutinkate su slapukų naudojimu. Sužinokite daugiau apie slapukus ir kaip juos panaikinti ar blokuoti.

Priskirti prie mėgstamiausių El. paštas Atsispausdinti ši puslapį

Mokesčių ir teisės naujienų apžvalga, Spalis, 2012


DOWNLOAD  

MOKESČIŲ NAUJIENOS

DĖL PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 5 STRAIPSNIO 2 IR 3 DALIŲ IR 18 STRAIPSNIO 3 DALIES KOMENTARO PAKEITIMO IR PAPILDYMO

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM), atsižvelgdama į pakeistas Pelno mokesčio įstatymo (toliau – PMĮ) 5 straipsnio 2 dalies nuostatas dėl lengvatinio pelno mokesčio tarifo taikymo, pakeitė ir papildė PMĮ 5 straipsnio 2 ir 3 dalių ir PMĮ 18 straipsnio 3 dalies komentarus.

PMĮ 5 straipsnio 2 dalies komentare naujai nurodoma, kad PMĮ 5 straipsnio 2 dalies nuostatos, reglamentuojančios 5 % mokesčio tarifo pritaikymą, taikomos ir žemės ūkio veiklą vykdantiems vienetams, jeigu jiems negali būti taikomos PMĮ 5 straipsnio 6 dalies nuostatos (vienetų, kurių per mokestinį laikotarpį daugiau kaip 50 % pajamų sudaro pajamos iš žemės ūkio veiklos, įskaitant kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) pajamas už parduotus įsigytus iš savo narių pagamintus žemės ūkio produktus, apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 5 % mokesčio tarifą).

Be to, PMĮ 5 straipsnio 2 ir 3 dalies komentaruose pateikiama nemažai naujų pavyzdžių, susijusių su šio straipsnio taikymu mažosioms bendrijoms ir tikrosioms ūkinėms bendrijoms.

Daugiau informacijos galite rasti čia.

DĖL PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 26 STRAIPSNIO KOMENTARO PARENGIMO

VMI prie FM siekdama suvienodinti PMĮ taikymo tvarką papildė PMĮ 26 straipsnio komentarą. Remiantis PMĮ 26 straipsnio 1 dalies komentaru, iš pajamų gali būti atskaitomos vieneto už fizinius asmenis, susijusius su juo darbo santykiais, apmokėtos tų asmenų mokymo išlaidos, jeigu vykdomos visos nurodytos sąlygos:

• fiziniai asmenys, už kurių mokymą vienetas moka, yra susiję su šiuo vienetu darbo santykiais, ir

• sumos už fizinių asmenų mokymą mokamos tiesiogiai Europos ekonominės erdvės valstybių ir užsienio valstybių, kurios nepriklauso Europos ekonominei erdvei, tačiau su kuriomis Lietuvos Respublika yra sudariusi dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, mokymo įstaigoms, ir

• fiziniai asmenys, pabaigę mokymo programas, įgyja aukštąjį išsilavinimą ir / arba kvalifikaciją, ir

• šis išsilavinimas ir / arba kvalifikacija yra būtini vieneto pajamoms uždirbti.

Remiantis komentaru, tais atvejais, kai darbuotojas, už kurio mokymą vienetas mokėjo, nepradeda eiti pareigų, kurioms buvo būtinas šis išsilavinimas ir / arba kvalifikacija, arba studijas nutraukia ir išsilavinimo neįgyja, visa suma turi būti sumažinti to mokestinio laikotarpio ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai. Už darbuotojų mokymą sumokėtos sumos gali būti priskiriamos vieneto ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams neatsižvelgiant į darbuotojo darbo užmokesčio dydį, sumokėtos sumos dydį ir į tai, ar apmokama už visą mokymosi laikotarpį, ar tik už jo dalį.

Minėtos nuostatos taikomos apskaičiuojant 2008 m. prasidėjusio mokestinio laikotarpio ir vėlesnių mokestinių laikotarpių apmokestinamąjį pelną.

Remiantis PMĮ 26 straipsnio 2 dalies komentaru, ribojamų dydžių leidžiamais atskaitymais laikomos vieneto išlaidos, faktiškai patirtos teikiant naudą vieneto darbuotojams ir / arba jų šeimos nariams, kurios pagal kitas PMĮ nuostatas nėra priskiriamos leidžiamiems atskaitymams arba ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams, jeigu vykdomos visos nurodytos sąlygos:

• nauda teikiama vieneto darbuotojams ir / arba jų šeimos nariams (sutuoktiniams, vaikams (įvaikiams)), ir

• teikiant naudą neįmanoma nustatyti konkretaus darbuotojo ir / arba jo šeimos nario (sutuoktinio, vaiko (įvaikio)) gautos individualios naudos, ir

• tokios naudos teikimas numatytas vieneto kolektyvinėje sutartyje, ir

• šia nauda be diskriminacijos ir apribojimų turi teisę naudotis visi to vieneto darbuotojai.

Vienetas mokestinio laikotarpio ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams gali priskirti tik išlaidas, kurių bendra suma neviršija 5 % per tą mokestinį laikotarpį darbuotojams apskaičiuoto darbo užmokesčio (nuo kurio skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos) sumos. Jeigu nurodytos išlaidos yra didesnės kaip 5 %, tai išlaidų dalis, didesnė kaip šioje dalyje nustatytas dydis, priskiriama neleidžiamiems atskaitymams.

Vieneto išlaidos, faktiškai patirtos teikiant individualiai neidentifikuojamą naudą vieneto darbuotojams ir / arba jų šeimos nariams (sutuoktiniams, vaikams (įvaikiams)), kuri nenumatyta kolektyvinėje sutartyje, arba kolektyvinės sutarties vienete nėra, yra priskiriamos neleidžiamiems atskaitymams.

Vieneto išlaidoms pagrįsti surašomi laisvos formos aktai, patvirtinti vieneto vadovo arba jo įgalioto asmens ir vyriausiojo finansininko arba jo įgalioto asmens. Jeigu ūkinės operacijos esmė yra aiški iš vienetui kitų asmenų pateiktų sąskaitų, tai patirtas išlaidas pagrindžiantys minėti papildomi apskaitos dokumentai gali būti nesurašomi.

Daugiau informacijos galite rasti čia.

DĖL PRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESČIO ĮSTATYMO 781 STRAIPSNIO KOMENTARO

VMI prie FM, siekdama užtikrinti sklandų mokesčių įstatymų įgyvendinimą, parengė Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMĮ) 781 straipsnio, reglamentuojančio prekių tiekimo / paslaugų teikimo įforminimui PVM sąskaita faktūra taikomas taisykles, komentarą. Komentare nurodomi šie pagrindiniai išaiškinimai:

• remiantis komentaru, PVM sąskaitų faktūrų išrašymo taisykles nustato ta valstybė narė, kurioje yra vykdomas prekių tiekimas / paslaugų teikimas;

• PVMĮ nustatyti reikalavimai PVM sąskaitų faktūrų išrašymui taikomi prekių tiekimui ir / arba paslaugų teikimui, kuris pagal PVMĮ nuostatas vyksta šalies teritorijoje (Lietuvoje). PVMĮ nustatyti reikalavimai sąskaitų faktūrų išrašymui taikomi ir tuo atveju, kai prekių tiekimo / paslaugų teikimo vieta yra laikoma už ES teritorijos ribų, o prekes tiekia / paslaugas teikia Lietuvos Respublikos apmokestinamasis asmuo ar užsienio apmokestinamasis asmuo per padalinį, esantį šalies teritorijoje (Lietuvoje);

• kai prievolė apskaičiuoti ir sumokėti PVM kitoje valstybėje narėje už prekių tiekimą / paslaugų teikimą, kurių tiekimo / teikimo vieta pagal nuostatas, iš esmės tolygias PVMĮ nuostatoms, yra kita valstybė narė, tenka jų pirkėjui, tai PVMĮ reikalavimai dėl prekių tiekimo / paslaugų teikimo įforminimo PVM sąskaita faktūra taikomi, jeigu prekes ar paslaugas teikia / tiekia Lietuvos Respublikos apmokestinamasis asmuo (tuo atveju, jei jis kitoje valstybėje narėje turi padalinį, kai prekes tiekia ar paslaugas teikia ne per šį padalinį) ar užsienio apmokestinamasis asmuo prekes tiekia / paslaugas teikia per padalinį, esantį šalies teritorijoje;

• tais atvejais, kai prievolė apskaičiuoti ir sumokėti PVM už prekių tiekimą / paslaugų teikimą pagal PVMĮ 95 straipsnio nuostatas šalies teritorijoje ar kitoje valstybėje narėje tenka jų pirkėjui, PVM sąskaitą faktūrą išrašo jų pirkėjas, jam taikomi PVMĮ nustatyti PVM sąskaitų faktūrų reikalavimai;

• PVMĮ nustatyti PVM sąskaitų faktūrų išrašymo reikalavimai netaikomi tais atvejais, kai Lietuvoje prekes tiekia / paslaugas teikia kitos valstybės narės apmokestinamasis asmuo arba prekės tiekiamos / paslaugos teikiamos per užsienio apmokestinamojo asmens padalinį, esantį kitoje valstybėje narėje, kai prievolė PVM apskaičiuoti tenka pirkėjui.

PVMĮ 781 straipsnio naujos nuostatos ir komentaras įsigalios nuo 2013 m. sausio 1 dienos.

Daugiau informacijos galite rasti čia.

DĖL VYRIAUSYBĖS 2002 M. BIRŽELIO 12 D. NUTARIMO NR. 861 “DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESČIO ĮSTATYMO ĮGYVENDINIMO“ PAKEITIMO

Vyriausybė 2012 m. spalio 24 d. nutarimu Nr. 1283 buvo pakeistas Vyriausybės nutarimas Nr. 861 „Dėl Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo įgyvendinimo“. Minėtu nutarimu buvo pakeistos Įrodymų, kad prekės buvo prarastos dėl force majeure ir nusikalstamos trečiųjų asmenų veikos, taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. 861 (toliau – Taisyklės). Nutarimu buvo pakeisti Taisyklių 7 ir 8 punktai ir juose įtvirtinti šie pakeitimai:

• įtvirtinta galimybė netikslinti PVM atskaitos ar nemokėti PVM mokesčių mokėtojui turint dokumentą, kuriuo patvirtinama, kad dėl prarastų prekių yra pradėtas ikiteisminis tyrimas;

• taisyklės papildytos nuostata, jog paaiškėjus aplinkybėms, kad prekės prarastos ne dėl nusikalstamos trečiųjų asmenų veikos PVM mokėtojui kyla pareiga tikslinti PVM atskaitą. Tuomet, kai paaiškėja, kad prekės, kurios buvo muitinės prižiūrimos, prarastos ne dėl trečiųjų asmenų veikos, PVM turi būti mokamas teisės aktų nustatyta tvarka.  

• Iki pakeitimo galimybė netikslinti PVM atskaitos ar nemokėti PVM praradus prekes dėl nusikalstamos trečiųjų asmenų veikos buvo taikoma turint dokumentus, patvirtinančius baudžiamosios bylos iškėlimą.
Daugiau informacijos galite rasti čia.

DĖL VYRIAUSYBĖS 2002 M. GEGUŽĖS 29 D. NUTARIMO NR. 780 “DĖL MOKESČIAMS APSKAIČIUOTI NAUDOJAMŲ APSKAITOS DOKUMENTŲ IŠRAŠYMO IR PRIPAŽINIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

Vyriausybė 2012 m. spalio 10 d. nutarimu Nr. 1240 pakeitė Vyriausybės 2002 m. gegužės 29 d. nutarimą Nr. 780 “Dėl mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir pripažinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Nutarimas Nr. 780). Nutarimu buvo patvirtinti pakeitimai, susiję su PVMĮ pakeitimais. Paminėtini šie pagrindiniai Nutarimo Nr. 780 pakeitimai:

• įtvirtinta, kad išlaidos gali būti pripažįstamos sąnaudomis pagal pinigų priėmimo kvitus, kuriuos išduoda vežėjai už suteikiamas taksi paslaugas. Iki tol išlaidos galėjo būti pripažįstamos pagal taksi kelionės kvitus, kurie turėjo atitikti Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklėse, patvirtintose Susisiekimo ministro 1997 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. 130 nustatytus reikalavimus;  

• panaikinta anksčiau privatiems poreikiams tenkinti suvartojamų prekėms / paslaugoms taikyta išimtis, kuria remiantis PVM mokėtojas turėjo teisę visus privatiems poreikiams tenkinti suvartojamus prekių tiekimo ir paslaugų teikimo atvejus įforminti viena bendra PVM sąskaita faktūra;

• papildytas atvejų sąrašas, kai PVM sąskaitos faktūros nenaudojamos prekes tiekiant / paslaugas teikiant fiziniam asmeniui, kuris pagal PVMĮ nėra apmokestinamasis asmuo, papildomai įtraukiant atvejį, kai prekės tiekiamos / paslaugos teikiamos per prekybos (paslaugų teikimo) automatus, atitinkančius prekybos (paslaugų) automatams Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytus techninius, naudojimo ir gautų įplaukų apskaitos reikalavimus;

• atsižvelgiant į PVMĮ papildymą 891 straipsniu, Nutarimas Nr. 780 papildytas 201 punktu, kuriuo remiantis prekių tiekėjas / paslaugų teikėjas PVMĮ 891 straipsnio 2 dalyje nurodytą laisvos formos apskaitos dokumentą, kuriuo įformina skolos pripažinimą beviltiška ir pardavimo PVM sumos jai priskyrimą, turi išrašyti ne mažiau nei dviem egzemplioriais, kurių pirmasis skirtas prekių / paslaugų pirkėjui, o antrasis – prekių / paslaugų pardavėjui. Tais atvejais, kai pirkėjas miręs, paskelbtas mirusiu, likviduotas, išskyrus tuos atvejus, kai apmokestinamojo asmens PVM mokėtojo ekonominė veikla (ar jos dalis) kaip kompleksas perduota apmokestinamajam asmeniui, kuriam pagal PVMĮ 68 straipsnio 2 dalies nuostatas tenka prievolė tikslinti PVM atskaitą, prekių tiekėjas / paslaugų teikėjas PVMĮ 891 straipsnio 2 dalyje nurodytą laisvos formos apskaitos dokumentą turi išrašyti ne mažiau nei vienu egzemplioriumi, kuris skirtas prekių tiekėjui / paslaugų teikėjui. Nutarime Nr. 780 taip pat nurodyti konkretūs rekvizitai, kurie nurodomi tokiame laisvos formos dokumente. Nutarimo papildyme 202 punktu nurodoma, kad toks dokumentas gali būti ir elektroninis;

• panaikintas Nutarimo Nr. 780 V skyrius, reglamentuojantis kreditinių ir debetinių dokumentų išrašymą ir naudojimą mokesčiams apskaičiuoti. Remiantis Nutarimo Nr. 780 papildymu 203 punktu, kreditiniai ir debetiniai dokumentai, kuriais tikslinami prekių tiekimo / paslaugų teikimo pasikeitimai, įforminti PVM sąskaitomis faktūromis, išrašomi PVMĮ 83 straipsnio nustatyta tvarka. Šie pakeitimai yra suderinti su PVMĮ 83 straipsnio 3 ir 4 dalių pakeitimais įsigaliosiančiais nuo 2013 m. sausio 1 dienos. Paminėtina, kad Nutarimas Nr. 780 taip pat papildytas 291 punktu, kuris taip pat keičia naikinamo V skyriaus 25 punktą, susijusį su aplinkybių pasikeitimu, kai prekių tiekimas / paslaugų teikimas įforminimas kitu nei PVM sąskaita faktūra apskaitos dokumentu.  

Minėti Nutarimo Nr. 780 pakeitimai įsigalios nuo 2013 m. sausio 1 dienos.

Daugiau informacijos galite rasti čia.

DĖL IMPORTO PVM ĮSKAITYMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO

VMI prie FM viršininko ir Muitinės departamento prie Finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2012 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. VA-94/1B-785 buvo patvirtintos Importo PVM įskaitymo taisyklės (toliau – Taisyklės). Taisyklėmis nustatyta importo PVM įskaitymo už Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje išleidžiamas į laisvąją apyvartą prekes tvarka.

Remiantis Taisyklėmis, importo PVM įskaitomas, jeigu prievolės mokėti importo PVM atsiradimo metu prekių importuotojas yra registruotas PVM mokėtoju Lietuvos Respublikoje, išskyrus atvejus, kai prievolė mokėti importo PVM atsiranda kitais PVMĮ nustatytais atvejais nei išleidžiant prekes į laisvą apyvartą arba jeigu išleidžiant prekes į laisvą apyvartą, prekių importuotojas muitinėje yra atstovaujamas netiesiogiai.

Remiantis Taisyklių 6 punktu, įskaitomas importo PVM apima importo PVM, apskaičiuotą prekių išleidimo į laisvą apyvartą metu bei importo PVM, apskaičiuotą papildomai, išleidus prekes į laisvą apyvartą.

PVM mokėtojai, kurių importo PVM įskaitomas vadovaujantis Taisyklių nuostatomis, apskaičiuotą importo PVM privalo deklaruoti VMI FR0600 formos mokestinio laikotarpio PVM deklaracijoje.

Įsakymas, patvirtinantis Taisykles, įsigalioja 2013 m. kovo 1 dieną. Importo PVM, kurį mokėti prievolė atsirado iki 2013 m. vasario 28 d., įskaitomas vadovaujantis Vyriausybės 2002 m. birželio 12 d. nutarimo Nr. 861 „Dėl Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo įgyvendinimo“ 2.5 ir 2.6 punktais. 

Daugiau informacijos galite rasti čia.

DĖL PVM DEKLARACIJOS IR KITŲ SU ŠIUO MOKESČIU SUSIJUSIŲ FORMŲ BEI JŲ UŽPILDYMO TAISYKLIŲ PAKEITIMŲ

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2012 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. VA-97 pakeistos PVM deklaracijos ir kitų su šiuo mokesčiu susijusių formų bei jų užpildymo taisyklės (toliau – Taisyklės). Numatyti šie Taisyklių pakeitimai:

• PVM mokėtoju neįregistruoto asmens mokėtino PVM apyskaitos FR0608 forma papildyta laukeliais 22, 23 ir 24, reikalingais pirkimo (importo) PVM atskaitomos sumos deklaravimui ir mokėtinos į biudžetą (grąžintinos iš biudžeto) PVM sumos apskaičiavimui. Pakeitimai atlikti įgyvendinant  nuo 2013 m. sausio 1 d.  įsigaliosiančias PVM įstatymo 631 straipsnio nuostatas, suteikiančias teisę į PVM atskaitą PVM mokėtoju neįsiregistravusiam apmokestinamajam asmeniui, kuriam pagal PVM įstatymo nuostatas atsiranda prievolė apskaičiuoti ir mokėti PVM.

• Patikslinta FR0600 formos užpildymo taisyklių 26 laukelio (Sumokėtas importo PVM) užpildymo tvarka, nurodant, kad PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į šį laukelį dar nesumokėtas į muitinės sąskaitą importo PVM sumas.

• Atsižvelgiant į 2013 kovo 1 d. įsigaliosiančią naują importo PVM įskaitymo tvarką pakeista PVM deklaracijos formos FR0600 27 laukelio (Importo PVM, kurio įskaitymą kontroliuoja VMI) užpildymo tvarka. Šio laukelio užpildymo tvarkoje nurodyta, kokios Lietuvos Respublikoje įregistruotų PVM mokėtojais apmokestinamųjų asmenų importuotų prekių apskaičiuotos (perskaičiuotos) importo PVM sumos turės būti įrašomos į šį laukelį (nes jų sumokėjimo (įskaitymo) kontrolė nuo 2013 kovo 1 d. bus perduota VMI), o kurios ne (nes jas PVM mokėtojai ir toliau turės sumokėti į muitinės sąskaitą).

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2012 m. spalio 25 d. įsakymas Nr. VA-97 įsigaliojo 2012 m. lapkričio 1 dieną.

Daugiau informacijos galite rasti čia.

DĖL GYVENTOJŲ TURTO DEKLARVIMO ĮSTATYMO PAKEITIMŲ

Lietuvos Respublikos Seimas 2012 m. spalio 17 d. priėmė Gyventojų turto deklaravimo įstatymo 2, 3, 5, 6, 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą Nr. XI-2283. Priimtu Gyventojų turto deklaravimo pakeitimo ir papildymo įstatymu praplėstas sąrašas asmenų, privalančių deklaruoti turtą.

Atsižvelgiant į pakeitimus deklaruoti turtą taip pat privalės valstybės ar savivaldybių įstaigų vadovai, valstybės ar savivaldybių įstaigų padalinių vadovai, jų pavaduotojai, jų šeimos nariai ir kiti Gyventojų turto deklaravimo pakeitimo įstatyme nurodyti asmenys.

Taip pat turtą deklaruoti privalės kandidatai į pareigas, nurodytas Gyventojų turto deklaravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 5-23 bei 29-35 punktuose. Kandidatai į minėtuose punktuose nurodytas pareigas, privalės deklaruoti kalendorinių metų, einančių prieš kalendorinius metus, kuriais kandidatuojama, gruodžio 31 dieną turimą turtą. Šie gyventojai turto deklaracijas vietos mokesčio administratoriui turės pateikti per 7 kalendorines dienas nuo prašymo kandidatuoti į minėtas pareigas pateikimo dienos.
Pakeitimai įsigalios nuo 2013 m. sausio 1 dienos.

Daugiau informacijos galite rasti čia.

DĖL GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO 6 STRAIPSNIO 2 DALIES KOMENTARO

VMI prie FM, siekdama suvienodinti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) taikymo tvarką, papildė ir pakeitė GPMĮ 6 straipsnio 2 dalies komentarą.

Komentare paaiškinama, kad mažosios bendrijos nario pajamos, gautos iš šios bendrijos paskirstytojo pelno, išskyrus mažosios bendrijos nario pajamų iš šios bendrijos dalį priskiriamą su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusiomis pajamomis, apmokestinamos taikant 20 % tarifą.

Komentare taip pat paaiškinama, kad nenuolatinių Lietuvos gyventojų iš Lietuvos neribotos atsakomybės vienetų gaunamas paskirstytasis pelnas apmokestinamas taikant 15 % pajamų mokesčio tarifą, kartu atsižvelgiant į Lietuvos su atitinkama valstybe, kurios rezidentui išmokamos išmokos iš paskirstytojo pelno, sudarytos dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties nuostatas (jeigu sutartis nustato mažesnį tarifą, taikomas sutartyje nustatytas mokesčio tarifas).

Komentaro nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2012 m. ir vėlesnių metų mokestinių laikotarpių pajamas.  

Daugiau informacijos galite rasti čia.

KITOS NAUJIENOS

DĖL GYVENTOJŲ, ĮSIGIJUSIŲ VERSLO LIUDIJIMUS,  IR GYVENTOJŲ, BESIVERČIANČIŲ INDIVIDUALIA VEIKLA, BUHALTERINĖS APSKAITOS TAISYKLIŲ PATVIRTI-NIMO PAKEITIMŲ

2012 m. rugsėjo 19 d. buvo priimtas Finansų ministro įsakymas Nr. 1K-313, kuriuo buvo pakeistos Gyventojų, įsigijusių verslo liudijimus, buhalterinės apskaitos taisyklės  (toliau – Įsakymas Nr. 1K-313). Įsakymas įsigaliojo 2012 m. rugsėjo 23 dieną.

Pagal naująjį reglamentavimą prekybos verslo liudijimus įsigiję gyventojai, nenaudojantys kasos aparato, privalo išrašyti prekių / paslaugų pirkimo – pardavimo kvitus (toliau – Kvitus) šiais atvejais:

• Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. Nutarimu Nr. 1283 patvirtinto Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo (toliau - Aprašas) 10 punkte nurodytais atvejais, kai Kvitų pageidauja prekes perkantys gyventojai (t. y. kai nereikalaujama naudoti kasos aparatų ir pirkėjui nereikalaujant išduoti pinigų priėmimo kvito);

• visais Aprašo 11.1, 11.2, 11.3, 11.5, 11.7 punktuose nustatytais atvejais, kuriais kasos aparatų naudoti nereikalaujama, kai kiekvienam asmeniui išduodamas pinigų priėmimo kvitas ar kitas apskaitos dokumentas (veiklą vykdant įsigijus verslo liudijimą tokiu dokumentu laikomas Kvitas);

• visais VMI prie FM viršininko 2012 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. VA-40 “Dėl kasos aparato nenaudojimo atvejų, kai kasos aparato neįmanoma naudoti dėl objektyvių priežasčių arba kasos aparato naudojimas sukeltų akivaizdžiai neproporcingą administracinę naštą“ (toliau - Įsakymas VA-40) nustatytais atvejais, kai perkamos prekės už daugiau kaip 10 litų, arba kai Įsakymo VA-40 nustatytais atvejais Kvito pareikalauja pirkėjas, perkantis prekių už mažiau kaip 10 litų.

Be to, 2012 m. rugsėjo 19 d. buvo priimtas Finansų ministro įsakymas Nr. 1K-312, kuriuo buvo pakeistos Gyventojų, besiverčiančių individualia veikla (išskyrus gyventojus, įsigijusius verslo liudijimus), buhalterinės apskaitos taisyklės (toliau – Įsakymas Nr. 1K-312), kuris įsigaliojo nuo 2012 m. rugsėjo 23 dienos.

Remiantis pakeitimais, individualią veiklą įregistravę gyventojai (pagal pažymą) visais atvejais privalo išduoti apskaitos dokumentus nurodytus taisyklių, patvirtintų Įsakymu Nr. 1K-040, 8.1−8.4 punktuose (t. y. Kvitą, sąskaitą faktūrą, PVM sąskaitą faktūrą ar kasos aparato kvitą). Išimtys yra taikomos šiais atvejais:

• kai Aprašo 10 punkte nurodytais atvejais apskaitos dokumentai išduodami tik pirkėjui pareikalavus;

• Įsakymo VA-40 nustatytais atvejais, kai perkantis prekių už mažiau kaip 10 litų pirkėjas nereikalauja Kvito.

Daugiau informacijos galite rasti čia.

DĖL NUOLATINIO LIETUVOS GYVENTOJO PRANEŠIMO APIE SUDARYTUS SANDORIUS

VMI prie FM viršininko 2012 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. VA-92 patvirtintos Nuolatinio Lietuvos gyventojo pranešimo apie sudarytus sandorius PRC907 formos, papildomo lapo PRC907P formos pildymo ir pateikimo taisyklės (toliau – Taisyklės). Taisyklės nustato nuolatinių Lietuvos gyventojų informacijos apie sudarytus sandorius, kurie atitinka Mokesčių administravimo įstatymo 421 straipsnio 1 dalies sąlygas, pateikimo mokesčių administratoriui tvarką.

Remiantis Taisyklių nuostatomis, gyventojai Valstybinei mokesčių inspekcijai turi pateikti informaciją apie jų sudarytus pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn, paskolų, dovanojimo, paveldėjimo ir kitus sandorius. Informacija turi būti pateikiama tik apie tokius sandorius, kurie atitinka visas Taisyklėse nustatytas sąlygas:

• pagal sudarytus sandorius gyventojas gauna lėšų;

• per metus iš su tuo pačiu asmeniu sudarytų sandorių gauta suma viršija 50 000 litų;

• sandoriai nėra notarinės formos;

• gautos pajamos nedeklaruotos kitų mokesčių įstatymų nustatyta tvarka.

Daugiau informacijos galite rasti čia.

TEISĖS NAUJIENOS

PRIIMTA NAUJA DRAUDIMO ĮSTATYMO REDAKCIJA, NUMATANTI GRIEŽTESNIUS DRAUDIMO ĮMONIŲ MOKUMO REIKALAVIMUS

2012 m. spalio 16 d. Seimas priėmė naują Draudimo įstatymo redakciją Nr. XI-2277, į kurią buvo perkeltos 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II) ir 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/89/ES 4 straipsnio nuostatos.

Priimtoje redakcijoje nustatyti griežtesni finansiniai ir atskleidimo reikalavimai draudimo įmonėms, t.y. nustatyta, kad minimalaus kapitalo reikalavimas draudimo įmonėms, vykdančioms ne gyvybės draudimo veiklą, įskaitant priklausomas draudimo įmones, turės būti 2 200 000 eurų. Draudimo įmonėms, vykdančioms gyvybės draudimo veiklą, įskaitant priklausomas draudimo įmones, numatytas 3 200 000 eurų minimalaus kapitalo reikalavimas.

Draudimo įstatyme taip pat nustatyti kokybiniai reikalavimai, susiję su rizikos valdymu ir vidaus kontrole. Siekiant užtikrinti tinkamą valdymo sistemos veikimą, reikalaujama, kad draudimo ar perdraudimo įmonės turėtų rašytinę politiką bent rizikos valdymo, vidaus kontrolės, vidaus audito ir, kai taikoma, veiklos rangos srityse. Be to, draudimo ir perdraudimo įmonės savo rizikos vertinimo sistemoje turės nustatyti reguliarų bendrą savos rizikos ir mokumo vertinimą kaip neatsiejamą verslo strategijos dalį.

Nustatyti draudimo ir perdraudimo įmonių atsiskaitymo priežiūros institucijai ir informacijos atskleidimo visuomenei reikalavimai. Draudimo ar perdraudimo įmonė, vykdydama informacijos atskleidimo visuomenei reikalavimus, privalės parengti mokumo ir finansinės būklės ataskaitą ir, atsižvelgdama į priežiūros institucijos teisės aktų reikalavimus, ją paskelbti.

Nauja Draudimo įstatymo redakcija įsigalios 2014 m. sausio 1 d.

Daugiau informacijos galite rasti čia.

PRIIMTA NAUJA MOKĖJIMŲ, ATLIEKAMŲ PAGAL KOMERCINIUS SANDORIUS, VĖLAVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO REDAKCIJA

2012 m. spalio 17 d. Seimas priėmė Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo pakeitimo įstatymą Nr. XI-2287 (toliau – Įstatymas), kuriuo siekiama šį Įstatymą suderinti su Pavėluotų mokėjimų direktyva 2011/7/ES (toliau – Direktyva).

Nauja Įstatymo redakcija patikslinami atsiskaitymo terminai už pagal komercines sutartis perduotas prekes, suteiktas paslaugas ir atliktus darbus, taip pat palūkanų už pavėluotus mokėjimus dydis, jų skaičiavimo tvarka ir kreditoriaus teisės, kai atsiskaitoma pavėluotai. Šis įstatymas negalios įmonių sutartims, sudaromoms su vartotojais.

Priimtomis Įstatymo pataisomis įtvirtinta bendra taisyklė, kad tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų  atsiskaitymų laikotarpis neturės viršyti 30 dienų o, išskirtiniais atvejais, kai tai objektyviai pagrįsta – 60 dienų, išskyrus atvejus, kai dėl to komercinėje sutartyje aiškiai susitariama kitaip ir jeigu tai nėra nesąžininga kreditoriaus atžvilgiu pagal šio Įstatymo nustatytus reikalavimus.

Be to, naujoje Įstatymo redakcijoje pakeistas palūkanų, skaičiuojamų už pavėluotą mokėjimą, dydis. Vietoje šiuo metu taikomo palūkanų dydžio - VILIBOR palūkanų norma, pridedant 7 procentinius punktus, nuspręsta taikyti  naują palūkanų dydį - Lietuvos banko nustatytą vienos nakties atpirkimo sandorių palūkanų normą, pridedant 8 procentinius punktus. 

Greta minėtų papildomų nuostatų nustatyta ir kreditoriaus, kuris yra įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme numatytas palūkanas, teisė be įspėjimo iš skolininko reikalauti 40 eurų sumos kaip išieškojimo išlaidų kompensavimo.

Nauja Įstatymo redakcija įsigalios 2013 m. kovo 1 d.

Daugiau informacijos galite rasti čia.

Kontaktai

Pavardė:
Tatjana Vaičiulienė
Organizacija
Deloitte
Pareigos:
Mokesčių ir teisės departamento vadovė
Telefono numeris:
+370 5 255 3000
El. paštas
tvaiciuliene@deloittece.com
Pavardė:
Tomas Davidonis
Organizacija
Advokatas
Pareigos:
Telefono numeris:
+370 5 255 3000
El. paštas
tdavidonis@deloittece.com
Prisijunkite: